COVID-19 pandemija
Gruodžio 2019 metais Kinijos pareigūnai nustatė pirmuosius žmogaus infekcijos atvejus su naujuoju koronavirusu, pavadintu SARS-CoV-2, Vuhano mieste. Sausio 30 dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šios protrūkio pavojingą tarptautiniam sveikatai ir šešias savaites vėliau pripažino ją pandemija. Nuo to laiko visas pasaulis buvo paveiktas viruso, su sunkiais padariniais visose visuomenės srityse (pvz., prekyba, pramonė, kelionės). Šiame dokumente mes nagrinėjame pasekmes švietimui.
2020 m. kovo mėn. dėl SARS-CoV-2 viruso plitimo visame pasaulyje daugelios šalys paskelbė laikinus uždarymus, siekdamos apsaugoti gyventojus. Nuo to momento daugiau nei 180 šalių uždarydavo mokyklas, o pandemijos kulminacijos metu daugiau nei 85% pasaulio mokinių buvo ne mokyklose (Pasaulio bankas, 2020).
Mokyklų uždarymas stipriai paveikė visų mokinių gyvenimus, tačiau mokiniai su specialiaisiais ugdymo poreikiais ir negalia (SEND) ypač nukentėjo nuo uždarymų ir po to vykusio švietimo proceso persikėlimo į nuotolinį švietimą (OECD, 2020). Iš tikrųjų, nuotolinis švietimas dažnai atskirdavo vaikus ir jaunimą su negalia, trukdydamas jiems gauti palaikymą, keisdavo jų rutinas ir individualizuotą mokymąsi, su sunkiais padariniais jų psichinei sveikatai (Uldry & Leenknecht, 2021).
Projekto SUCCESS
Projekto “SĖKMĖ” (angl. “Project SUCCESS”) tikslas – paremti mokytojus ir slaugytojus, dirbančius su mokiniais karantino metu, kai vieninteliai turimi mokymosi ir bendravimo su bendraamžiais įrankiai yra skaitmeninės priemonės ir nuotolinis mokymasis. SĖKMĖ projekto konsorciumas sudaro šešios institucijos: tyrimų centrai, universitetai ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujantys penkioms Europos šalims (Graikija, Italija, Lietuva, Lenkija, Portugalija). Konsorciumą papildo susijusios partnerės: universitetai Ispanijoje, visos Europos GÉANT asociacija ir mokyklos. Projekto tikslas – teikti gaires ir savarankišką internetinį kursą, grindžiamą Universalaus Mokymo Dizaino principais, taip pat elektroninę mokymosi platformą ir tinklo centrą, kurie gali paremti mokytojų ir slaugytojų darbą, kai to reikia.
Paramos sistemų organizacija Europoje
Europos švietimo sistemos, atsižvelgiant į tai, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų segregacija siejama su prarastomis mokymosi galimybėmis, perėjo nuo segregacinės švietimo sistemos prie įtraukiamosios švietimo sistemos (Europos Taryba, 2017). Naujausi Europos agentūros specialiems poreikiams turinčio švietimo ir įtraukiamojo švietimo duomenys, surinkti ir analizuoti 2018 metų tarptautinės duomenų rinkinio ataskaitos (2020) pagrindu, rodo, kad oficialiai specialiuosius švietimo poreikius turinčių mokinių dalis šiame tarptautiniame duomenų rinkinyje vidutiniškai siekia 4,75% pradiniame ir pagrindiniame ugdyme (svyruodama nuo 1,02% Švedijoje iki 25,12% Škotijoje) ir 2,41% viduriniame ugdyme (svyruodama nuo 0,61% Vokietijoje iki 23,25% Škotijoje). Svarbiausia, duomenų rinkinys rodo, kad 97,83% mokinių, mokomų formaliame ugdyme (pradiniam ir pagrindiniam ugdymui), dalyvauja bendrosiose klasėse bent 80% laiko (vėlgi, svyruodama nuo 80,72% Flandrijoje ir 99,95% Italijoje). Aukštesniame ugdyme šie rodikliai išlieka tokie patys, su 96,88% mokinių, įsiskolinusių formaliame ugdyme, mokantis bent 80% laiko bendrosiose klasėse.
Šie skaičiai rodo, kad Europos šalys vadovaujasi įtraukiamos švietimo dviem keliais, pasiūlytais Pasaulio banko (Pasaulio bankas, 2020):
1) Švietimo sistemos turi užtikrinti, kad pagrindinės švietimo programos būtų sukurtos VISIEMS mokiniams.
2) Švietimo sistemos turi kurti geidžiamą palaikymą, siekdamos atsižvelgti į specifinius vaikų su negalia poreikius.
Šis dviejų kelių požiūris yra suderinamas su daugialypio palaikymo sistemų modeliais (DPSM), požiūriu, kuris pakeičia dėmesį nuo vietos klausimo (kur mokiniai turėtų būti mokomi?) į teisingumo problemą (kaip galima naudoti palaikymą ir paslaugas, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno mokinio poreikius?). Arba kitaip tariant, nebereikia klausti “koks šio mokinio problema”, o “kokios šio mokinio gebėjimai ir kaip galime mes, pedagogai, paremti jo/ar jos mokymą” (Sailor et al., 2018). DPSM modelius remia organizacijos esamų resursų mokykloje organizavimas, kuris teikia įvairių intervencijų nuo visiems mokiniams skirtos universalių paslaugų iki dviejų palaikymo lygių, skirtų tiems mokiniams, kurie, net gavę kokybišką visiems mokiniams skirtą pasiūlymą, reikalauja papildomų resursų ar individualizuotos pagalbos (Santos et al., 2021).
Šių gairių tikslai ir taikymo sritis
Šios vadovėlių rengimo dokumento gairės yra Projekto SUCCESS produktas, ir jų buvimas yra dėl poreikio, įrodyto COVID-19 pandemijos metu. Iš tikrųjų yra plačiai pripažįstama, kad mokymo procesą perkelti į interneto platformas buvo problematiška visiems studentams, ypač studentams su specialiomis mokymosi poreikių sąlygomis, dėl: (1) technologijų naudojimo kliūčių; (2) riboto prieigos prie švietimo palaikymo ir individualizuotų mokymosi intervencijų ir (3) socialinių ryšių praradimo (Sharma ir May, 2020).
Dėl to neįmanoma išvengti “esminio nepakankamumo” (Rodrigo Mendes Institute, 2020) studentams su specialiomis mokymosi poreikiais nuotolinio švietimo atveju. Šios gairės siekia suteikti instrukcijų ir pasiūlymų rinkinį, kad padidintų kokybę studentams su specialiomis mokymosi poreikiais teikiant internetinį mokymąsi, pripažįstant, kad užrakto situacijoje tai yra geriausia galimybė.
Vienas svarbus dalykas, dėmesio atkreiptas į daugelio tarptautinių ataskaitų ir pozicijų dokumentų, kurį nagrinėja politinės priemonės daugelyje šalių, yra prieiga prie technologinių išteklių, reikalingų internetiniam mokymuisi (pvz., nešiojamieji kompiuteriai, planšetinės, interneto ryšys). Šios gairės šio klausimo nepašalins ir priims esamus pagrindinius internetinio mokymo sąlygas: prietaisą, tokią kaip nešiojamas kompiuteris arba planšetė, interneto ryšį, kamerą dalyvauti internetiniuose pamokose, fotografuoti arba filmuoti vaizdus ir telefono ryšį. Kai kurie studentai, dėl savo negalios, taip pat gali reikalauti pagalbos technologijos sąveikai su kompiuteriu. Tai svarbus aspektas, tačiau šiuo atveju jo nebus nagrinėjama. Mūsų dėmesys bus skirtas pedagoginiam planavimui ir resursų kūrimui įtraukčiai internetinio švietimo procesui, priimant esamus minėtus pagrindinius sąlygas.
Vienas svarbus klausimas, susijęs su internetiniu švietimu studentams su papildomais paramos poreikiais, yra pripažinimas, kad daugeliu atvejų pedagoginiam santykiui prireiks dalyvauti įgaliotų asmenų, kurie galėtų padėti studentams būnant jų šalia. Šis įgaliotas asmuo, paprastai vienas iš tėvų, brolio arba kito slaugytojo, yra svarbus komandos elementas, nors dažnai nepatyręs ir ne pasirengęs šiam vaidmeniui. Todėl mes taip pat pateiksime vadovas, kaip kurti pedagoginę komandą, kurioje dalyvaus tėvai ir slaugytojai, teikiant distancinį švietimą.
Šios gairės bus struktūruotos dviem dalykais, atsižvelgiant į dvigubo kelio (Pasaulio bankas) ir daugiasluoksnių paramos sistemų (MTSS) požiūrį: pirma, pateiksime vadovus įgyvendinti mokymo praktikas įtraukčioje virtualioje klasėje, vadovaujantis Universal Design for Learning (Visuotinio mokymosi projektavimo) struktūra, ir, antra, pateiksime nukrypimų, skirtų teikti individualizuotas paramos internetinėje aplinkoje, orientacijas.
